Vaikščiojimas yra įprasta kasdienio gyvenimo dalis. Kelionė į parduotuvę, pasivaikščiojimas parke, namų ruoša ar kita veikla gali reikšti, kad žmogus nemažai laiko praleidžia ant kojų.
Esant neuropatijai, po ilgesnio vaikščiojimo gali būti pastebimi įvairūs pėdų pojūčių pokyčiai. Kai kurie žmonės apibūdina dilgčiojimą, tirpimą, padidėjusį jautrumą arba neįprastą diskomfortą.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kada pojūčiai atsiranda. Galima stebėti, ar jie pasireiškia tik po ilgesnio atstumo, ar jau po kelių minučių aktyvumo.
Naudinga įvertinti ir avalynę. Batai turėtų būti tinkamo dydžio, nespausti pirštų ir nesukelti stiprios trinties.
Po pasivaikščiojimo galima apžiūrėti pėdas ir patikrinti, ar nėra nutrinimų, paraudimų, odos sudirginimo ar kitų pokyčių.
Jeigu pėdų jautrumas sumažėjęs, nedideli pažeidimai ne visada pastebimi iš karto. Todėl reguliari vizualinė pėdų patikra gali tapti naudinga kasdienės rutinos dalimi.
Taip pat galima pasižymėti, kiek laiko truko vaikščiojimas ir kokie pojūčiai atsirado po veiklos. Tokie užrašai gali padėti pastebėti pasikartojančias situacijas.
Fizinis aktyvumas turėtų būti pritaikytas individualiai savijautai ir sveikatos būklei. Nereikėtų ignoruoti ilgai išliekančių ar stiprėjančių pojūčių.
Ši informacija yra bendro edukacinio pobūdžio ir nepakeičia individualaus sveikatos priežiūros specialisto vertinimo.
Jeigu pokyčiai pėdose kartojasi, stiprėja arba trukdo kasdieniam judėjimui, verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.